Burokėliai burokėliai.. Anksčiau burokėliai man buvo skanūs tik trijuose pavidaluose: barščiuose, šaltibarščiuose ir kaip paprasti marinuoti burokėliai. Bet šiandien teko pabandyt kažką naujo. O tas kažkas naujo nenuvylė. Džiugu. Turėjo tai būti risotto. Bet po keliolikos minučių tapo aišku, kad šiuo itališku pavadinimu vadintis mano [na, ne visai: šaltinis ] šedevras teisės neturės. Kaip bebūtų, variantas “gogel mogel” irgi neblogas.

Viskam buvo sunaudota:
250g ryžių
250g burokėlių
nedidelis svogūnas
0,5l daržovių sultinio
250ml balto sauso vyno
aliejaus kepimui
“Džiugo” sūrio užbarstymui

O viskas vyko taip: susipjausčiau smulkiai svogūnėlį. Visai nedidelį. Po to jį apkepinau keptuvėj su šiek tiek aliejaus. Po to į keptuvę dėjau perplautus ryžius ir juo taip pat apkepinau. Po poros minučių į keptuvę sukėliau smulkiai tarkuotus burokėlius ir pusę puoduko daržovių sultinio. Kai šis išgaravo, pyliau vėl tiek pat. Ir taip iki tol, kol buvo sunaudotas tas 0,5l sultinio. Na, o po to sekė toks dalykas: sultinys baigėsi, o ryžiai dar nebuvo paruošti, tai teko improvizuoti. Todėl sunaudojau dar gal stiklinę sauso balto vyno. Kurį taip pat išgarinau. Po tokios vyno terapijos ryžiai atsipalaidavo ir tapo tinkami vartojimui.
Skanu. Netikėtai skanu. Pagal skonį galima buvo dėti pipiriukų ir druskos, bet man užteko visko. Ant viršaus – “Džiugo” sūrio drožlės. Va šitas dalykas irgi reikalingas.

Skanaus ;)