grybų patiekalai


Kai puola šaltis. Arba sloga. Arba šiaip norisi greitai, skaniai ir kažko šilto.

Seniai pamėgta Sauliaus sriubytė.

Sūrio sriubas mėgstu. Kaip ir trintas sriubas. Bet kai norisi trintos sūrio sriubos? Ir padariau eksperimentą: ačiū Jurgitaiidėja.

Taigis.. sudėjus 2 receptus į krūvą, gaunas va kas va ko:

keleto [7-8] pievagrybių. Didelių. Kuo daugiau, tuo tirštesnė sriuba gausis.
didelio svogūno
kelių česnako skiltelių
1.5 litro vištienos, grybų arba daržovių sultinio
lauro lapelio-dviejų
2-3 pakelių lydyto sūrelio po 100g [kažkokio va tokio panašaus]

O darom va taip vat:
pievagrybius susmulkinam. Labai smulkiai nereikia. Svogūnus [taip pat nesismulkinant] susmulkinam. Puode įkaitinam aliejaus šiek tiek, sumetam svogūnus, pakepinam keletą minučių, metam į puodą pievagrybius ir susmulkintą česnaką. Pakepinam dar keletą minučių. Supilam sultinį, įmetam lauro lapelį/-ius, verdam ~20min. Išimam lauro lapelį/-ius – NEPAMIRŠTAM. Sutrinam blenderiu. Po to sudedam sūrelius,  dar kiek pakaitinam, gerai išmaišom kol ištirpsta.

LABAI nesudėtinga, skanu, sotu ir komfortiška :) su namie kepta duonyte – niam.

Skanaus!

Advertisements

Nežinau, kaip čia pasakius, iš kur pasiėmiau idėją šitam patiekalui.. Kadangi radau ir čia, ir čia, ir, tikiu, dar paieškojus rasčiau.. Žodžiu, bandymas pasigaminti kiek kitokius kotletus, ne kitaip :)) bet buvau nustebus – skanus bandymas.

Reikėjo:
Maltiniams:
~600g mėsos [naudojau maltą kiaulieną/jautieną]
kiaušinio
kelių batono riekelių
svogūno
prieskonių maltai mėsai
2 šaukštų krakmolo

Įdarui ir padažui:
puodelio voveraičių [turėjau šaldytų]
mažo indelio jogurto be priedų
šaukšto krakmolo
druskos
sviesto kepimui

Troškinimui:
0,5l alaus

Gaminsim taip:
Pradėsim nuo įdaro.
Voveraites, jei neparuoštos, reikia paruošti: t.y. apvirti. Maniškės jau buvo apvirtos prieš šaldant, taigi teliks apkepti. Tam tikslui susismulkinam svogūną, apkepam jį svieste, ten pat apkepam voveraites, dedam prieskoniukų. Paliekam atvėsti. Per tą laiką pasiruošim masę maltinukams. Paprasta: maltą mėsą sumaišom su kiaušiniu, mirkytu batonu, smulkintu svogūnu, prieskoniais, krakmolu.
Prisimenam kepuvėje likusias voveraites – pussę jų paliekam keptuvėj, o kitą dalį sumalam mėsmale, sumaišom su krakmolu. Turim įdarą.
Iš maltinukų masės formuojam kukulius, dedam po šaukštą įdaro į vidų. Maniškiai buvo gana dideli, maži turbūt atrodytų simpatiškiau :)
Įkaitinam orkaitę iki kokių 190°C. Kol įkaista, galim kukuliukus apkepti karštame aliejuje. Originaliam recepte to nesiūlo, bet aš vis tik padariau – taip visada pavyksta skaniau.
Į indą, kuriame troškinsim [maniškis, kuriuo labai džiaugiuos, buvo storasienis, senovinis, su dangčiu :)) ], pilam alų, dedam ten apkeptus kukuliukus ir šaunam į įkaitusią orkaitę. Dėl troškinimo laiko – siūlo tai daryti valandą. Žadėjau troškinti trumpiau, bet užsimiršau, todėl troškinosi būtent tiek. Bet, manau, toks laiko tarpas tikrai per ilgas. Gal užtektų ir 40min. Kada nors pabandysiu darkart.
Padažiukas? Standartinis, tik kad nemėgstu aš grietinės.. tai bandžiau apkeptas voveraites [tas, pamirštas keptuvėj] patroškinti jogurte. Rezultatas man patiko – kiek rūgštokas padažas tikrai skanu. Aj, tiesa :) tie žali gabaliukai padaže – svogūnų laiškai. Kažkodėl sugalvojau ten dėti ir jų.. Nedaug. Dėl kvapo :)

Taigi šįkart tiek. O tiekiam su bulvytėm, padažu ir žalumynais.

Skanaus! :)

Receptas iš “Darbštuolės”, pavadintas “Menkės su žalumynais”. Tik va apie tai, ką daryti su tais žalumynais, nieko neparašyta. Taigi, modifikuota recepto versija būtų tokia:

Reikės:
800g menkių filė
citrinos sulčių
žuvies prieskonių, druskos
2 svogūnų
300g voveraičių [naudojau šaldytas]
90g sviesto
250ml šviesaus alaus
2 šaukštai maltų džiūvėsėlių
petražolių

Darysim taip:
žuvies filė supjaustysim gabaliukais, apšlakstysim citrinų sultimis ir įtrinsim žuvies prieskoniais, druska. Paliksim 10 min.
Svogūnus susmulkinsim ir apkepsim svieste su voveraitėm [galima naudoti ir pievagrybius]. Dalį šios masės dėsim į kepimo indą, tada dėsim žuvytę, ir likusius grybukus. Viską užpilsim alumi, dėsim keletą sviesto gabaliukų, pabarstysim džiūvėsėliais ir šausim į 190C orkaitę. Troškinsim apie pusvalandį. Papuošim petražolėmis, patieksim su bulvių košyte. Viskas.

Skanaus :)

Patiekalai iš grybų nėra mano mėgstamiausi. Bet kai dovanų atveža didelį maišą pievagrybių, nėra kur trauktis. Tiesa, tokia grybų sriuba man visai skani. Galvojau vėl panašią išsivirti. Keliose vietose radau pievagrybių sriubą, kurioje naudojamos sriubos iš pakelių. “Įdomus variantas”, pagalvojau. Ir pabandžiau. Nesitikėjau, bet nustebino. Pasijutau kaip kaime pas močiutę, kuomet prisigrybavę į valias troškinam grybukus ir valgom juos su virtom bulvytėm. Niam.

Na, o kalbant apie sriubą, štai receptas:

Reikės:
4 nedidelių bulvyčių
2 morkų
450g pievagrybių
sriubos miltelių iš pakelio [su pievagrybiais]
svogūno
100g fermentinio sūrio
sviesto kepimui
1,5 stiklinės vandens

Sriubytę virsim taip:
Užvirsim vandenį ir dėsim ten nuskustas ir kubeliais supjaustytas bulvytes. Keptuvėj įkaitinsim šiek tiek sviesto ir apkepsim supjaustytus pievagrybius. Apie 10min. Tada ten pat dėsim nuluptas ir sutarkuotas morkas, supjaustytą svogūną. Kepsim [uždengę dangtį] apie 10 min.
Vėliau visą tai dėsim į puodą su išvirusiom bulvėm. Viską užvirsim, pilsim sriubos miltelius, išmaišysim, įtarkuosim sūrį ir, kai šis išsilydys, išjungsim.

Viskas. Galima ragauti.

Skanaus!

Dar vienas vakaras, kai rūtuliuko virtuvėj kvepėjo grybais. Niekada neragautas patiekalas. Niekada nevalgyti grybai, kuriais, galvojau, draugas nori mane nunuodyti :)) labai jau įtartinai atrodė. Tačiau draugo receptas nenuvylė. Skonis – labai įdomus. Sako, vieniems primena daržoves, kitiems – vištieną. Na, aš galvojau, kad panašu į cukinijas, ar baklažaną – negalėjau suprast, bet buvo aišku vienas – nežinočiau, nebūčiau supratus, kad valgau grybą. Tiems, kas nežino, įrodymas, jog ir jūsų nenoriu nunuodyt, mielieji [žvynabudės].

Taigi, “skėtukų” [taip juos dar vadina] puotai reikės:
žvynabudžių
kiaušinio
džiuvesėlių
sviesto kepimui
prieskonių

Gaminama labai paprastai:

Žvynabudžių kepurėles [kotų nenaudosim] supjaustom kaip picos gabaliukus. Apvoliojam kiaušinio plakinyje, po to – džiuvesėliuose, sumaišytuose su mėgstamais prieskoniais ir kepam sviestuke.

Viskas. Paprasta. Nauja [bent jau man :) ] ir skanu.

Grybų sezonas. Ta proga rūtuliuko virtuvėj kvepėjo grybais. Prisipažinsiu – nekokia iš manęs grybautoja. “Grybai slepias nuo manęs”, sakydavau. O gal aš nuo jų. Kaip bebūtų, šį rudenį iš močiutės kaimo grįžau ne tuščiom. Miške pavyko rasti daug gražių grybukų, o močiutė nepagailėjo kitų rudeninių gėrybių. Smagu. Pirmąkart viriausi tokią sriubytę iš pievagrybių. Radus šį receptą, jau pradėjau svajoti apie rudenį ir šviežius grybų karalius – baravykus.

Pagaliau tai buvo įgyvendinta. Jaukus sekmadienio vakaras su kvapnia, gardžia grybų sriubyte. Juk būtent pertrintos sriubos – mano mėgstamiausios. O jei jos su priedais.. Niam :) Taigi, jei norit, kad ir jūsų namuose pakviptų grybais, reikės:

Keletos baravykų [aišku, galima naudoti ir kitokius grybukus..], susidaro apie 300-400g
Vidutinio dydžio svogūno

Poros česnako skiltelių vyno ~100ml [galima nedėti]
litro sultinio [naudojau iš kubelių. Kostiljos – man skaniausias]

lauro lapelio
pipirų, druskos
sviesto apkepimui [apie šaukštelį]

+mėlyno pelėsinio sūrio, skrebučių

Gaminimo procesas:
Iš pradžių galima pasigaminti sultinį. Paprastai, užvirus vandenį ir ištirpinus jame sultinio kubelius. Naudojau 2 kubelius litrui vandens. Puode, kuriame virsiu sriubą, ištirpdžiau ir įkaitinau sviestą, jame kelias minutes apkepiau svogūnus ir česnakus. Vėliau dėjau supjaustytus grybukus. Kepiau dar kelias minutes. Vėliau pyliau vyną, nugarinau jį. Po to atėjo sultinio eilė. Supyliau jį, įmečiau lauro lapelį ir viriau 20min. Išvirusią sriubytę susmulkinu blenderiu [nepamirštam išimti lauro lapo. Kartą buvau pamiršus, teko “džiaugtis” pastarojo gabaliukais kiekvienam sriubos šaukšte..]. Sriubytę pateikiau su pelėsinio sūriuko gabalėliais ir skrebučiais.

Skanaus!