kepame gamtoje


Panašų receptą jau bandžiau [ačiū Sparnuočiui ir Eglei :)], čia – kiek kitokia versija. Tiesą sakant, skanesnio kepto sūrio nesu valgius. Nuostabi, traški plutelė ir minkštas sūrio vidus – super.

Naudojau:
varškės sūrį [naminį]
šviežių prieskonių [naudojau raudonėlius, bazilikus, mairūnus, šalavijus, rozmarinus]
porą šaukštukų majonezo

Gaminau taip:
Sūrį supjausčiau riekelėmis, aptepiau majonezu, smulkintais prieskoniais apibarsčiau. Apvyniojau folija, kepiau virš žarijų ant grotelių. Po ~10min išėmiau iš folijos ir dar keletą minučių pakepiau, kol gražiai apskrudo.

Laaaabai skanu.

Vaišinkitės :)

Nuostabi nuostabi duona. Išties puikūs pietūs: ant laužo kepta duonytė su pomidoru ir mocarela. Niam.

Kepiau iš:
kelių duonos riekelių
poros šaukštų tarkuoto “Džiugo”
keletos baziliko lapelių

Kepu taip:
Duonytę pabarstom sūriu ir bazilikais, dedam ant grotelių, kepam, kol sūris pasilydo. Tada apverčiam, dar porą minučių paskrudinam. Viskas, galima skanauti.

Skanaus!

Šaltinis: “Darbštuolės” žurnaliukas “Laužo kepsniai”

Niekada nesu kepus deserto ant laužo. Pirmas blynas – prisvilęs tik tiesiogine prasme :)) ir tai tikrai nekenkia patiekalui.
Iš tikrųjų labai labai labai gardus desertas.

Reikės:
bananų ir mėgiamo šokolado

Gaminimas:
bananus įpjaunam per išlinkimą. Į įpjovas dedam šokolado gabaliukų. Bananus suvyniojam į foliją ir kepam ant grotelių virš žarijų. Po keliolikos minučių bananus išimam iš folijos ir kepam toliau. Turi pajuoduoti. Kai tai nutinka, bananai paruošti. Dedam į lėkštes, nulupam žievę ir skanaujam.

Dažnu kepsnių ant laužo kepimu irgi nepasižymiu. Tad tobulėt kur yra. Šįkart bandžiau tokį receptą, kuriam reikės:

1kg kiaulienos kumpio
3 skiltelių česnako [susmulkinam]
pusės litro duonos giros
svogūno [supjaustom žiedeliais]
paprikos [supjaustom juostelėm]
lauro lapelio
kelių pipirų žirnelių

Marinatą gaminam iš nurodytų produktų. Mėsą supjaustom 2cm storio riekelėmis. Dedam į marinatą, marinuojam ~28val. Po to kepam ant grotelių, kol gražiai apskrunda.

Skanaus!

Šaltinis: žurnaliukas “Lauko kepsniai, padažai, salotos”.

Baklažanai – ne pačios mėgiamiausios mano daržovės. Bet sūrį aš labai mėgstu. Todėl patiko ir šis patiekalas.

Reikės tik:
baklažano [-ų]
mocarelos sūrio

Gaminsim:
baklažaną perpjaunam per pusę, dedam į lėkštę, pabarstom druskyte, kai susidaro sultys, jas nuvalom. Baklažaną dedam ant grotelių, kepam, kol gražiai paruduoja. Per tą laiką mocarelą supjaustom griežinėliais. Vėliau dedam ant baklažano, vėl keliam virš laužo ir kaitinam, kol sūris išsilydo. Viskas.

Būtų skanu baklažaną [prieš dedant ant jo sūrį] aptepti kokiu padažiuku ir/ar apibarstyti prieskoniukais..

Skanaus!

Šis tas, ką ant laužo kepti gali ir vegetarai :)

Reikės:
sojų kepsnelių
vandens, druskos
sojų padažo
skysto medaus
citrinų sulčių

Gaminam šitaip:
Sojų kepsnelius išverdam pasūdytam vandeny. Nuspaudžiam vandens perteklių.
Iš medaus, sojų padažo ir citrinos sulčių sumaišom padažą [ingredientų dedam pagal skonį]. Užpilam ant sojų kepsnelių. Paliekam kuriam laikui.

Vėliau veriam ant iešmų ir kepam. Galima verti ir daržoves. Jas aš pamarinuoju sojų padažo, vorčesterio padažo ir dar kokių prieskoniukų marinate.

Kepam ant laužo, kol gražiai apskrunda.

Labiausiai mane nustebino sultingumas. Galvojau, bus sausoka ir skurdu su skoniu, bet toli gražu :)

Skanaus.

Dešrelės, keptos ant laužo, nėra mano pačios mėgiamiausios, todėl ieškojau, kaip jas pagaminti įdomiau. Ir štai:

reikia:
šviežių mėsos dešrelių
kukurūzų traškučių
aštraus pomidorų padažo
tarkuoto sūrio

Gaminsim šitaip:

kukurūzų traškučius sutrupinam.
Ant laužo iškepam dešreles.
Greitai prapjaunam, grūdam vidun traškučius [lengviausia tai daryt dviese: vienas laiko “praskėstą” dešrelę, kitas deda vidun traškučius], pilam padažiuko, dedam tarkuoto sūrio. Viską reikia daryt greitai, tada sūris spėja išsilydyt nuo dešrelių karščio. Man, deja, taip nepavyko, todėl teko patiekalą dar pašildyti mikrobangėj.
Kai sūris išsilydo, galima ragauti.
Skanaus :)
Šaltinis: Darbštuolės žurnaliukas “Laužo kepsniai”

Kaip mėgstu gražius, saulėtus savaitgalius leisti pas tėvus kaime.. Grynas oras, ramybė, gamta ir maistas, keptas ant laužo – nuostabu.

Man tai – puiki galimybė išbandyti vis naujus marinatus. Šįkart vištienos krūtinėlių filė marinavau tokiu marinatu:

skardinė kokosų pieno
keletas šaukštelių vištienos prieskonių [geriau būtų su mažiau druskos]
pora šaukštelių kario miltelių [taip, šito negailim]
pjaustytas šviežios citrinžolės stiebelis

Štai šiuos ingredientus sumaišom, į mišinį dedam supjaustytą vištieną, marinuojam bent keletą valandų [aš marinavau per naktį]. Na, o tada kuriam lauželį ir kepam. Taip pat galima visą mėsą su marinatu suversti į keptuvę ir kepti ant nedidelės ugnies, kol išgaruos skystis.

Skanu. Man tikrai patiko.

Skanaus ir Jums :)
Už recepto idėją ačiū Oceane.

Saulėta, nuostabi diena.. Na ką, skelbiu ir aš šašlykų sezoną atidarytą. Niekada nesu bandžius marinuoti mėsytės majoneze. Šiandien buvo pirmas kartas. Ir visai neskausmingas ;)) pavyko tiesiog puuuuuikiai. Garbės žodis, nesu valgius skanesnės keptos ant laužo vištienos.
Prie jos dariau eksperimentą: ant laužo keptos cukinijos. Taip pat nieko naujo, bet ne man. Niekada nesu tokiu būdu ruošus cukinijos. Pabandžiau: laaaabai patiko.

Marinatas – nieko naujo [beje, už receptą ačiū supermama.lt forumui :) ]
1kg mėsytės [vištienos krūtinėlių filė] naudojau:
vienos citrinos sultis

porą česnako skiltelių

2 vidutinio dydžio svogūnus [sutarkuot per tarką]
3 šaukštus majonezo

šaukštelį druskos ir pipirų

Mėsytę supjaustom gabaliukais, marinatui sumaišom ingredientus, pridedam vištieną, marinuojam keletą valandų šaldytuve.

Cukinijas ruošiau taip: nulupau odelę, supjausčiau griežinėliais, apšlaksčiau sojų ir Vorčesterio padažais. Taip pat palikau kelioms valandoms šaldytuve. Praėjus laikui mėsytė pastebimai suminkštėjo, net ėmiau nerimaut, kas čia bus, bet buvo gerai :)
Mėsytę kepiau suvėrus ant iešmų, cukinijas suvyniojau į foliją ir kepiau ant grotelių virš žarijų.

Nuostabūs pietūs gamtoje.
Skanaus!

O taip būna: vieną dieną tėčio draugai atvežė jam .. šerno koją. Tėvai, neišmanydami, ką čia bepadarius su ja, užšaldė. Praėjo gal 5 mėnesiai.. Ir tik dabar, atėjus mamos gimtadieniui, sugalvojom tuo pačiu surengti ir kepimo ant laužo sezono uždarymą. Šerniuko koja buvo panaudota šašlykui. Niekada nesu kepus žvėrienos, o dargi ant laužo. Bet pirmoji patirtis buvo naudinga, o patiekalas tikrai nusisekęs. Pabandykit ir jūs, jei kada netyčia jūsų virtuvėje atsirastų kokios šerno mėsytės.

Grynos mėsos buvo apie 2 kilogramus. Taigi, norint išsikepti skanių šernienos šašlykiukų, mėsytę marinuosim tokiam marinate:
[dviems kilogramams]

2 stiklinės raudono vyno [nesaldaus], galima naudoti citrinų sultis arba vyno actą, bet pasirinkau naminį raudoną vyną

6 šaukštai aliejaus

4-5 česnako skiltelės

apelsinas

6 šaukštai šviežių smulkintų petražolių

pora šaukštelių maltų pipirų

druskos pagal skonį [dėjau gal 6 mažus šaukštelius]

O šiaip viskas paprasta: mėsytę supjaustom norimo dydžio gabaliukais. Marinatui [idėją pasiskolinau iš supermama.lt forumo. Ačiū. ] inde sumaišom vyną [arba kitą pasirinktą rūgštų skystį], aliejų, susmulkintas česnako skilteles, taip pat skiltelėmis supjaustytą apelsiną, petražoles, druską ir pipiriukus. Mėsytę užpilam marinatu ir paliekam kelioms dienoms.

[Aš marinavau apie 2 paras. ]

Na, o po tų kelių dienų veriam ant iešmų

ir kepam. Pagal galimybes: ant laužo, šašlykinėj, galų gale orkaitėj – svarbiausia idėja ir gerai praleistas laikas.

Skanaus, mielieji.
Beje, mėsytė buvo visiškai ne kieta, o tikrai sultinga ir aromatinga. Puikus oras kepimui, pavykęs patiekalas. Viskas kaip užsakyta – dovana Mamai :)